+370 5 2473329
info@advokatopagalba.lt

Darbo užmokestis

Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Taigi, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. Vadovaujantis LR Darbo kodekso (toliau – LR DK) 186 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad darbo užmokestis apima ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys privalo ją išmokėti.


DK 95 straipsnio 3 dalyje nurodyti įstatymų leidėjo reikalavimai darbo sutarties šalims nustatant darbo užmokestį: „kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų“. Iš šios normos akivaizdu, kad, sudarydamos darbo sutartį, abi jos šalys laisva valia suderina sutarties sąlygas ir, jas nustatydamos, prisiima konkrečius iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Siekiant apsaugoti darbuotoją, darbo teisėje šalių laisvė, nustatant darbo sutarties sąlygas, yra apribota, ji siauresnė nei civilinėje teisėje, taigi įstatyme nustatomi tam tikri privalomi reikalavimai darbo sutarties turiniui. Taigi šalys, sudarydamos darbo sutartį, neturi visiškos laisvės pasirinkti jos sąlygas, bet yra saistomos tam tikrų įstatymo leidėjo ir Vyriausybės nustatytų sąlygų. Sutarties laisvės principo įgyvendinimas galimas tiek, kiek šios sąlygos jo neriboja. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią.


LR DK 120 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas. Pagal šias nuostatas darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą. Tokio sutikimo nereikia, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas.


Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas taikomas skaičiuoti ir priteisti delspinigiams, kurie turi būti sumokami už pavėluotai išmokamas darbuotojams sumas. Delspinigiai yra skaičiuojami už tą laiką, kol su darbuotoju neatsiskaityta, bet ne vėliau, kaip iki darbo santykių įmonėje pasibaigimo. Tai, kad darbo sutartis pasibaigė, neatima iš buvusio darbuotojo teisės reikalauti delspinigių pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą už tą laiką, kol su darbuotoju nebuvo atsiskaityta ir dar galiojo darbo sutartis, laikantis ieškinio senaties terminų.
Reikalavimas priteisti delspinigius yra papildomas reikalavimas. Pagrindinis reikalavimas yra priteisti konkrečias su darbo santykiais susijusias išmokas (darbo užmokestį, atlyginimo priedus ir kt.).


Esant delspinigių mokėjimo sąlygoms, teisę gauti delspinigius darbuotojas turi ir tuo atveju, kai darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų dydis darbuotojui palankia linkme nustatomas išnagrinėjus ginčą pagal jo ieškinį teisme.


Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Taigi, viena iš šio įstatymo nustatytų delspinigių mokėjimo sąlygų yra darbuotojo kaltės dėl atitinkamų išmokų pavėluoto išmokėjimo nebuvimas. Vadinasi, esant darbuotojo kaltei dėl atitinkamų išmokų pavėluoto jam išmokėjimo, jo (darbuotojo) teisė gauti ir darbdavio pareiga mokėti pagal minėtą įstatymą delspinigius neatsiranda. Nagrinėjant darbuotojo reikalavimą priteisti delspinigius pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą, teismas, nustatęs darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluoto išmokėjimo faktą, kiekvienu atveju turi aiškintis pavėluoto išmokėjimo priežastis ir svarstyti darbuotojo kaltės klausimą, o teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje motyvuotai išdėstyti savo išvadas dėl darbuotojo kaltės buvimo ar nebuvimo.

 

Informacijos šaltinis: www.lat.lt

Kontaktai

Darbo laikas
I-V 8:00 - 17:00 val.
(kitu laiku pagal išankstinį susitarimą)


Advokatas Vilniuje

Laisvės pr. 77, 06122 Vilnius
Tel. +370 5 2473329
El. p. info@advokatopagalba.lt

Advokatas Telšiuose

Kęstučio g. 10–3, 87122 Telšiai
Tel. +370 444 60688
El. p. info@advokatopagalba.lt

Domina teisinės paslaugos?

Palikite kontaktus ir mes susisieksime su Jumis per 12 darbo valandų.